Vyriausybė priėmė principinį sprendimą už pirmąjį metų ketvirtį paskirstyti lėšas pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kovojančių su šešėline ekonomika ir kontrabanda, skatinimui. Iš viso numatyta išmokėti 283  tūkst. litų (be Valstybinio socialinio draudimo įmokų – 218 tūkst. litų) 126 pareigūnams ir valstybės tarnautojams, dirbantiems Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, prokuratūroje, policijoje ir muitinėse.

Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta beveik 38,5 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Tikslinis finansavimas skiriamas 49 projektams – valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams bei gatvėms rekonstruoti.

Šios lėšos padės sparčiau tiesti ar rekonstruoti gatves, taip pat tvarkyti vietinės reikšmės kelius, jungiančius gyvenamąsias vietoves su krašto ir rajoniniais keliais.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas Pensininkų reikalų tarybos nariams pristatė planuojamos valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos kryptis, kurioms iš esmės buvo pritarta.

Nuo kitų metų planuojama pertvarkyti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka paskatino kai kurias savivaldybes ir gyventojus nepagrįstai būgštauti dėl galimo lėšų stygiaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori nuraminti tiek gyventojus, tiek savivaldybių atstovus – savivaldybėms bus padidinti biudžetai, kad piniginė socialinė parama – socialinės pašalpos, kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį – pasiektų visus, kuriems jos reikia ir nebus nei vieno nuskriausto, negavusio paramos.

Planuojama, jog piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams bus perduota vykdyti savivaldybėms kaip savarankiška funkcija, finansuojant ją iš savivaldybės biudžeto lėšų. Tačiau tai nereiškia, jog savivaldybės bus paliktos be lėšų – vietoj
tikslinių dotacijų iš valstybės biudžeto, kaip yra dabar, savivaldybių biudžetams bus numatytos papildomos lėšos. Tai būtų tokio pat dydžio pinigų sumos, kurios yra skirtos šiais metais socialinei pašalpai ir įvairioms kompensacijoms mokėti.

Be to, kaip rodo praėjusių metų finansiniai duomenys, savivaldybės 2010 m. į valstybės biudžetą grąžino 17,5 mln. litų nepanaudotų lėšų, kurios buvo skirtos piniginei paramai mokėti ir administruoti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė grąžino 1,7 mln. Lt, Kaišiadorių r. – daugiau nei 650 tūkst. Lt, Kėdainių r. – beveik 830 tūkst. Lt. Pagal ministerijos rengiamą projektą, šias lėšas savivaldybės galėtų panaudoti kitiems poreikiams, kadangi jos priklausytų savivaldybių biudžetams.

Vyriausybės sprendimas iš esmės keisti dabartinę piniginės paramos teikimo tvarką atsirado siekiant užtikrinti, kad socialinės pašalpos, kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį būtų veiksmingesnės – skiriamos tiems, kam jų iš tiesų reikia, o tam skirtos lėšos būtų panaudojamos racionaliai. Taip pat tikimasi sumažinti ir piktnaudžiavo atvejus, skirstant minėtą paramą.

To pasiekti tikimasi į socialinės paramos teikimo procesą įtraukiant vietos bendruomenes, kurios bendradarbiaus su savivaldybėmis. Labai svarbu ir tai, kad socialinę paramą mokant iš savivaldybių biudžetų savivaldybės bus suinteresuotos išsaugoti žmonių norą dirbti, kas šeimoms padėtų išvengti skurdo spąstų.