Tai kreivė, rodanti pasirenkamąjį dviejų prekių derinį, kai kiekviena iš jų teikia vienodą pasitenkinimą arba abi yra tokios pat naudingos. Abejingumo kreivės yra naudojamos nustatyti vartotojų dviejų prekių pirkimo pusiausvyrą ir išanalizuoti tų dviejų prekių kainų pasikeitimo įtaką paklausai.

situacija, kai šeimos pajamos mažesnės už oficialią skurdo ribą.

pranašumas, kuris būdingas kuriai nors šaliai, turinčiai tam tikrų išteklių ir galinčiai pagaminti daugiau produkcijos negu kitos šalys, kurios turi tuos pačius išteklius. Tačiau absoliutusis pranašumas nenulemia tarptautinės prekybos naudingumo.

valstybės politika, kuria siekiama išspręsti maisto problemą, intensyviai vystyti žemės ūkį ir kitas agroverslo šakas, radikaliai pakeisti kaimo gyventojų darbo ir buities sąlygas.

šalies ūkio šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą.

prekių ir paslaugų realizavimo apimties pokyčio ir investicijų santykis. Akceleratoriaus principo esmė tokia: inves- ticijų lygis priklauso nuo bendrojo nacionalinio produkto (BNP) augimo tempų. Jei šis produktas didėja – didėja ir grynosios investicijos, o jei nacionalinis produktas nedidėja, tai grynųjų investicijų nebedaroma arba jos lieka labai mažos. Greitai augant bendrajam nacionaliniam produktui verslininkai skatinami inves tuoti į naujas gamyklas ne tik tam, kad atnaujintų kapitalą, bet ir tam, kad patenkinti padidėjusią paklausą. Indukcinių investicijų padidėjimas savo ruožtu sustiprina multiplikatoriaus poveikį didinant nacionalinį produktą. Bendras akceleracijos ir multiplikacijos veiksmų poveikis, pasireiškiantis per investicijų ciklą, gali paaiškinti pokyčius ekonomikoje, susijusius su biznio ciklu. Kadangi investicijų dydis priklauso nuo kintančio bendrojo nacionalinio produkto apimties, tai greitai jam augant investicijos būna didžiausios, nes gaminto jas stengiasi padidinti savo pajėgumus. Šios didelės investicijos padeda spręsti visuminės paklausos problemą ir išlaikyti aukštą BNP lygį. Kai BNP augimo apimtis mažėja, verslininkams daugiau nebūtina didinti pajėgumus, ir investicijos gali sumažėti iki pagrindinio kapitalo atnaujinimo lygio. Sumažėjus investicijoms sumažės visuminė paklausa ir BNP. Jeigu paklausa ilgesnį laiką yra nedidelė, tai įrengimai pamažu pasens ir kai kuriuos iš jų teks pakeisti. Investicijų didėjimas didina visuminę paklausą ir skatina didėti BNP.

vertybinis popierius, išleidžiamas akcinės bendrovės kaip ilgalaikio kapitalo didinimo priemonė. Bendrovės akcininkai yra teisėti jos savininkai ir turi teisę gauti jos pelno dalį. Akcijomis prekiaujama fondų biržoje. Yra dvi didelės akcijų rūšys: privilegijuotosios akcijos ir paprastosios akcijos. Pagal turimų akcijų kiekį bendrovės savininkai pasiskirsto gautą pelną dividendų forma. Paprastai akcijai dividendo dydis iš anksto nenustatomas ir negarantuojamas. Privilegijuotos akcijos savininkui mokamas iš anksto nustatyto dydžio dividendas. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti bet kokį jų bendrovės pelną po to, kai sumokėtos visos išlaidos, ir jie dažniausiai pasiima tam tikrą pelno dalį arba visą pelną dividendais. Jei bendrovė likviduojama, jie turi teisę gauti visus įmonės aktyvus, sumokėjus visas bendrovės skolas ir įvykdžius privilegijuotų akcijų savininkų reikalavimus. Akcijų pajamos yra grynasis pelnas, gautas sukaupus mokesčių sumas akcinėje bendrovėje, kurias reikia išmokėti eiliniams akcininkams ir perdalytas iš paprastųjų akcijų skaičiaus. Akcijų priedas – tai pajamos, gautos išleidus akcijas didesne kaina už jų nominaliąją vertę. Tokios pajamos pridedamos prie akcinės bendrovės bendrųjų pajamų.

ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję bendrovės akcijų, tampa akcininkais. Jie yra kolektyviniai akcinės bendrovės savininkai. Akcininkas neatsako savo asmeniniu turtu už bendrovės prievoles prieš kreditorius. Jie atsako tik turimu akciniu kapitalu. Akcinės bendrovės paprastai yra pelno siekiančios įmonės. Svarbiausi jų pranašumai yra šie: 1) įkūrus akcinę bendrovę galima efektyviai surinkti didelį piniginį kapitalą; 2) ribota akcininkų turtinė atsakomybė; 3) sutelkusi didelį piniginį kapitalą akcinė bendrovė gali efektyviai išplėsti verslą; 4) galimybė perduoti teises ir neribotas akcinės bendrovės egzistavimo laikas; 5) profesionalus valdymas. Šie pranašumai paprastai nulemia jų trūkumus. Pagrindiniai akcinių bendrovių trūkumai: 1) įstatymais nustatyti apribojimai; 2) akcinėje verslo organizavimo formoje slypi tam tikrų piktnaudžiavimų galimybės; 3) kai kuriose šalyse taikomas vadinamasis dvigubas akcinių bendrovių apmokestinimas; 4) nuosavybės atotrūkis nuo valdymo ir kontrolės; 5) stambios akcinės bendrovės riboja konkurenciją ir mažina jos efektyvumą, skatina monopolizmą ekonomikoje. Taigi akcinių bendrovių vaidmuo prieštaringas: viena vertus, jos sudaro sąlygas efektyviai ūkininkauti, padeda sutaupyti dėl verslo masto atskiroje įmonėje ir geriau tenkinti pirkėjų poreikius; antra vertus, ugdydamos biurokratizmą verslo valdyme ir silpnindamos konkurenciją, jos mažina efektyvumą, riboja geresnio vartotojų poreikių tenkinimo galimybes.