prekės ir paslaugos, skirtos tiesiogiai vartotojui. Pavyzdžiui, duona yra laikoma galutiniu produktu, o miltų galutiniu produktu laikyti negalima.

išperkamosios nuomos rūšis, kai išperkamosios nuomos sutartis sudaroma tarp nuomos objekto gamintojo ir nuomininko paprastai ilgam laikotarpiui (tai laiduoja nuolatines pajamas iš nuomos objekto); gamintojams naudinga ir santykinai trumpesnė išperkamoji nuoma, tačiau tik tada, kai reikia tučtuojau patenkinti lėšų poreikį arba pateikti rinkai kuo daugiau prekių.

gamtos elementai, naudojami gamybinėje ir negamybinėje veikloje ir tenkinantys žmonių poreikius. Skiriami realūs ir potencialūs gamtos ištekliai. Realūs ištekliai tokie, kurie naudojami ūkinėje žmonių veikloje jų poreikiams tenkinti. Potencialiems gamtos ištekliams priskiriami gamtos turtai, kurių dėl mokslo ir technikos pažangos lygio ar dėl kitų priežasčių šiuo metu dar negalima efektyviai eksploatuoti. Gamtos ištekliai dar skirstomi į neišsenkančius ir išsenkančius. Pastaruosius sudaro atkuriami ir neatkuriami ištekliai. Prie atkuriamųjų priskiriami augmenijos ir gyvūnijos pasauliai, dirvožemiai, o prie neatkuriamų – gyvenamoji erdvė ir naudingosios iškasenos. Taip pat dar yra skiriami išsenkantys ir neišsenkantys gamtos ištekliai. Pirmieji yra kiekybiškai riboti ištekliai, o antrieji – kiekybiškai neriboti ištekliai. Gamtos išteklių mokesčiai – mokesčiai už teisę naudoti (eksploatuoti) gamtos išteklius, atsižvelgiant į paimtų gamtos išteklių kiekį ir kokybę.

prekių ir paslaugų kūrimo procesas. Gamybinė veikla yra tam tikrų technologijų seka, kurių dėka iš vienų objektų gaunami kiti objektai. Tiriant socialines ūkio problemas, gamybinėje veikloje būtina skirti darbo priemones, darbo objektus (jie sudaro gamybos priemones), darbo jėgą, darbo produktus (gamybinės veiklos rezultatus) ir techninius-organizacinius santykius, siejančius tuos elementus į gamybinę sistemą. Tai leidžia geriau paaiškinti istorinę gamybinės sistemos raidą ir išskirti jos tipus: 1) natūralinis tipas, naudojami įrankiai; 2) pramoninis, naudojamos mašinos; 3) mokslinis-techninis, naudojami automatai.

įmonė, perdirbanti žaliavas ir medžiagas (taip pat panaudojanti komplektavimo gaminius) ir gaunanti produkcija, kurią parduoda; apmokestinimo lengvatų taikymo požiūriu ši sąvoka paprastai patikslinama atskirų mokesčių įstatymuose (teisės aktuose).

žaliavos, medžiagos, pusfabrikačiai ir paruošta produkcija (gaminiai, paruošti pardavimui), dar neišsiųsta klien- tams pagal sandorį.

bet kokios produkcijos gamyba mažiausiais galimais tos apimties gamybos kaštais. Jis parodo, kad esant ribotiems resursams pasiekiami atitinkami gamybos tikslai. Gamybos efektyvumas išreiškiamas rezultatų ir išlaidų arba panaudotų resursų santykiu.

funkcinis ryšis tarp gamybos veiksnių sąnaudų ir gamybos rezultatų. Gamybos rezultatų kiekis yra sunaudoto resurso kiekio (kapitalo ir darbo sąnaudų kiekio) funkcija. Ši funkcija yra išreikšta fiziniais rezultatų ir sąnaudų vienetais, todėl ji yra tik prielaida atlikti ekonominę analizę. Ji parodo maksimalią produkcijos apimtį, kuri gali būti pagaminta naudojant kurį nors išteklių derinį, kai technologijos lygis nekinta. Gamybos galimybių ribą parodo grafiko kreivė, rodanti prekių gamybos alternatyvius derinius, naudojant visus išteklius ir taikant geriausią technologiją. Ji nubrėžia ribą tarp galimų ir negalimų gamybos struktūros alternatyvų.