1. prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo aktas, atliekamas per rinką arba natūriniais mainais;
2. priemonė finansuoti prekių ir paslaugų pirkimą rinkoje.

pinigų ypatybė, leidžianti žmonėms įkainoti prekes bei paslaugas ir jas mainyti, naudojant pinigus kaip visuotinį matą, o ne mainyti tiesiogiai vieną prekę į kitą.

prekybos agentas, kurio pagrindinė veikla yra pirkti ir parduoti akcijas tiesiog vertybinių popierių biržoje. Jis gauna pajamas atsiradus skirtumui tarp kainos, už kurią jis akcijas perka, ir kainos (didesnės), už kurias akcijas parduoda. Atsižvelgdamas į tai, ar vertybiniai popieriai pinga, ar brangsta, makleris nustato savo vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo kainas. Šitaip makleris prisideda prie vertybinių popierių rinkos kūrimo.

ekonomikos šaka, tirianti bendrąją ekonomikos veiklą. Atliekant makroekonominę analizę tiriama ekonomika kaip visuma ir ekonominis gyvenimas plačiąja prasme. Makroekonomika – tai mokslas apie strateginius, lemiamus nacionalinio produkto gamybos ir paskirstymo, nedarbo ir kainų veiksnius. Makroekonominiai reiškiniai lemia šalies laimėjimus arba nesėkmes. Valstybė daro poveikį ekonomikos vystymuisi per ekonominę politiką – išlaidas, mokesčius, pinigų cirkuliaciją.

kokios nors konkrečios rinkos poreikių valdymo procesas, t. y. realių vartotojų poreikių nustatymas ir tų poreikių patenkinimas per susijusias gamybos, paskirstymo, kainų nustatymo ir skatinimo funkcijas. Pagrindinės marketingo priemonės – konkurencijos kryptys, kuriomis firmos reklamuoja savo produktus klientams ir galimiems vartotojams: prekių ir paslaugų apipavidalinimas, kokybė, kainos, reklama, įpakavimas, paskirstymas, pardavimas ir priežiūra. Kiekviena kryptis turi būti plėtojama kaip atskira bendrojo marketingo sistemos dalis ir negali būti viešai atskirta, pvz., kainos negali būti nustatomos nepaisant požiūrio į prekes ir skatinimo politikos.

vidutinių produkcijos vieneto kaštų mažėjimas, sąlygojamas gamybos apimties augimo. Šis efektas atsiranda dėl ribinių kaštų mažėjimo, kurį lemia specializacija, efektyvesnis pagrindinio kapitalo panaudojimas ir t. t. Masto ekonomija dar vadinama masinės gamybos efektu. Masinė gamyba yra identiškos produkcijos gamyba dideliais kiekiais, leidžianti standartizuoti operacijas, automatizuoti gamybą ir mažinti vienetinius kaštus. Mažiausia efektyvi gamybos apimtis yra mažiausias įmonės dydis, reikalingas masto ekonomijai gauti.

dėsnis, kuris teigia, kad kiekvienas per tam tikrą laikotarpį papildomai suvartojamos konkrečios prekės vienetas sąlygoja vis mažesnį naudos padidėjimą vartotojui, t. y. kiekvieno papildomo vieneto ribinis naudingumas mažėja. Taigi mažėjantis ribinis naudingumas yra ekonominė situacija, kai kiekvienas papildomas prekės ar paslaugos vienetas teikia vartotojui vis mažesnį naudingumą.

minimali kaina, už kurią gali būti parduodama prekė. Jeigu valstybės nustatyta minimali kaina yra mažesnė už pusiausvyros kainą, tai ji nėra veiksminga, nes bus prekių trūkumas, ir rinkoje nusistovės pusiausvyros kaina. Jeigu nustatyta minimali kaina aukštesnė už pusiausvyros kainą, tai rinkoje susidarys šios prekės perteklius.