kurios nors šalies piniginis vienetas, pinigų sistemos tipas (aukso, sidabro, popierinis); užsienio pinigai naudojami tarptautinėje apyvartoje (užsienio valiuta). Šiuo metu valiuta – tai popieriniai pinigai. Valiuta yra trijų rūšių: keičiamoji (konvertuojama) į bet kurias kitas valiutas; iš dalies keičiamoji, t. y. tokia, kuri keičiama tik į kai kurią užsienio valiutą; nekeičiamoji (uždara), kuri naudojama tik šalies viduje. Tikra valiuta pasižymi stabiliu kursu ir padengta auksu bei kitomis vertybėmis. Valiutinis dempingas – prekių eksportas sumažintomis kainomis iš šalių, kurios valiuta nuvertinta, į šalis, kur valiuta stabilesnė. Valiutos zonos – šalių valiutinės grupuotės, koordinuojančios užsienio valiutos politiką. Pagrindinės valiutos zonos: dolerio, sterlingo ir Prancūzijos franko.

dviejų valiutų tarpusavio keitimo proporcija. Kol buvo naudojamas aukso standartas, valiutos kursas buvo stabilus, nustatytas pagal kiekvienos nacionalinės valiutos aukso turinį. 1945 – 1971 metais nacionalinių valiutų kursas buvo nustatinėjamas pagal JAV dolerį (šalims – Tarptautinio Valiutos Fondo narėms). Valiutų kurso sistemos yra skirstomos į laisvai svyruojančias ir griežtai fiksuotas sistemas. Daugelyje šalių dabar naudojamas svyruojantis valiutų kursas, kuris susidaro kaip konkrečios nacionalinės valiutos pasiūlos ir paklausos tarptautinėje valiutų rinkoje rezultatas. Kai kuriose šalyse taikoma griežtai fiksuotų valiutų kursų sistema, kai vyriausybė kišasi į valiutų rinkų funkcionavimą ir riboja paklausos bei pasiūlos jėgų veikimą. Pagrindiniai šalies valiutos kurso pokyčių veiksniai yra tokie: - vartotojų poreikių bei skonių pasikeitimas, - santykinis šalies nacionalinio produkto pasikeitimas, - santykinis kainų pasikeitimas, - santykinis realaus palūkanų lygio pasikeitimas, - spekuliacija kaip valiutų kursų veiksnys. Kai šalies valiutos kursas krinta, tai asmenys, turintys šią valiutą, sieks ją pakeisti į pastovią užsienio valiutą, tokiu būdu didindami užsienio valiutos paklausą. Tai lems šalies valiutos kurso tolesnį kritimą ir užsienio valiutos kurso kilimą. Kritus šalies valiutos kursui padidės paklausa jos produkcijai užsienyje ir tai skatins paklausos nulemtą infliaciją. Jeigu valiutos kursas krenta, pakils šalies importuojamos produkcijos kainos. Fiksuotas valiutos kursas nustatomas panaudojant oficialius valstybės rezervus, vykdant atitinkamą tarptautinę prekybos politiką, centralizuotai paskirstant užsienio valiutą ir naudojant atitinkamas mokesčių bei pinigų pasiūlos priemones.

su užsienio prekybos monopoliu susijusi išimtinė valstybės teisė atlikti visas operacijas auksu ir užsienio valiuta.

nacionalinių valiutų rinkinys, naudojamas nustatant nacionalinės arba tarptautinės valiutos kursą. Valiutos lyginamasis svoris “krepšelyje” nustatomas pagal šalies bendrojo nacionalinio produkto lyginamąjį svorį tarp “krepšelio” šalių. Dažniausiai naudojamas toks valiutų “krepšelis”: JAV doleris, Vokietijos markė, Prancūzijos frankas, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų, Japonijos jena.

rinka, kurioje vyksta įvairių valiutų mainai. Tokios rinkos finansiniai instrumentai – įvairių šalių pinigai (banknotai, monetos, depozitai ir vertybiniai popieriai, artimi pinigams, pvz.: įsakytiniai vekseliai ar bankų pervedimo vekseliai).

vienas pirmųjų ekonominių matematinių modelių, sudarytas šveicarų ekonomisto L. Valraso. Jis grindžiamas prielaida, kad rinkos ekonomikai būdingas sureguliavimas. Kiekvieno ekonomikoje funkcionuojančio vartotojo ir gamintojo pusiausvyros sąlygos išreiškiamos tiesinėmis lygtimis, kurių kintamieji – prekių ir išteklių kiekis bei kainos, reguliuojančios paklausą.

visuminis valstybės įsiskolinimas kreditoriams iki tam tikros datos, nepaisant to, kada skolos yra susidariusios. Jei vyriausybė metai iš metų formuoja deficitinį biudžetą, tai valstybės skola auga. Didžiausia biudžeto deficito priežastis yra ekonomikos smukimas. Šiuo atveju deficitinis biudžeto sudarymas yra pateisinamas, nes visuminės paklausos plėtimas valstybės skolintomis pajamomis leidžia įtraukti į gamybą laisvus išteklius ir išplėsti nacionalinio produkto apimtį.

valstybės teise pagrįstas įmonių grupės valdymas.